- nyrėti
- 1 nyrė́ti, nỹri (nỹria), -ė́jo intr. galvą nuleidus stovėti ar sėdėti: Motutei mirus nuo žmonių bėga – pripratus nyrė́t Kp. Par visą susirinkimą nỹria Slm. Susiprašęs daug svetelių, pats už pečiaus nyri LTR(Žml). Piktas vyras kaip šunelis ažu stalo nyria. Nyrėk nenyrėk – šiandiej da ne tavo NS120. Kaziukas nyrėjo, į žemę žiūrėjo, katros gražūs kamašėliai, katros vaksavoti (d.) Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.